Būkite su mumis ir būsite geriausi! 8 800 00228

DARBO TARYBOS (III DALIS)

Patalpinta: 2017-10-30 07:20:52


Darbo tarybos rinkimai

Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent 3 nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus įmonės vadovą. Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje.

Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo kodeksas leidžia ir elektroninį balsavimą renkant darbo tarybą, jei yra  bendras rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimas ir jei galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą.

Taigi rinkimų komisija prieš rinkimus viešai privalo informuoti darbuotojus kur, kada, kiek laiko vyks darbo tarybos rinkimai.

Rinkimų dieną kiekvienas atvykęs į rinkimus darbuotojas turi pasirašyti ir jam išduodamas balsavimo biuletenis.

Balsavimo biuleteniuose turi būti:

  • kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka;
  • nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius;
  • pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko.

Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje. Pavyzdžiui, įmonėje pagal darbuotojų skaičių reikia išrinkti 3 darbo tarybos narius, o kandidatų yra 5, taigi darbuotojas balsavimo biuletenyje turi pažymėti 3 kandidatus.

Žymėjimo laukelis

Kandidato pavardė, vardas

Aaa A

Bbb B

Ddd D

Ggg G

Mmm M

Pasibaigus rinkimų laikui, rinkimų komisija turi nustatyti ar rinkimai laikomi įvykusiais ar ne, t.y. ar juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų (dirbančių daugiau kaip 3 mėnesius). Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų.

Nustačius, kad rinkimuose dalyvavo pakankamas skaičius darbuotojų, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus. Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra didesnis. Asmenys, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta.

Rinkimų rezultatai turi būti įforminami protokole, kuriame turi būti nurodyta:

1) darbo tarybos rinkimų vieta ir laikas;

2) darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtis;

3) kandidatų į darbo tarybos narius sąrašas ir renkamos darbo tarybos narių skaičius;

4) darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius;

5) darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, išduotų ir nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius;

6) atskirai galiojančių ir negaliojančių (biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius;

7) kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius (pateikiamas visas kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka);

8) kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas;

9) kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas.

Rinkimų protokolą turi pasirašyti visi rinkimų komisijos nariai. Ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbti, o protokolo kopija įteikta darbdaviui.

Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmajame jos posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugojimą iki naujos darbo tarybos sudarymo. 

Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, iki išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 

Darbo tarybos narių skaičius, priklausomai nuo įmonės darbuotojų skaičiaus

UAB „SDG“ teisės departamento vadovė Evelina Jasaitė